Jei kasdienė mityba nėra subalansuota, organizmas negali apsirūpinti maistinėmis medžiagomis. Sveikai maitintis itin sudėtinga, jeigu kamuoja medžiagų apykaitos problemos arba tenka gyventi laikantis tam tikro mitybos plano.
Sąvoka „cukrinis diabetas“ reiškia lėtinį angliavandenių apykaitos sutrikimą, kurį sukelia insulino trūkumas arba sumažėjęs jautrumas insulinui. Dėl šios metabolinės ligos kraujyje padidėja gliukozės lygis. Negydomas diabetas gali sukelti rimtas pasekmes, pvz., kraujagyslių pakitimus ir net aklumą. Vienas iš ūmių šios ligos komplikacijų pavyzdžių – hipoglikeminis šokas. Cukrinis diabetas dažnai vadinamas tiesiog cukralige. Labiausiai žinomos jo formos yra 1 ir 2 tipo diabetas.
1 tipo diabetas dažniausiai pasireiškia paaugliams (iki 20 metų); šiuo metu jis priskiriamas autoimuninėms ligoms: dėl tam tikrų genetinių veiksnių, veikiant įvairiems išorės veiksniams, atsiranda insulitas ir dėl jo naikinamos beta ląstelės.
Nuo šios formos diabeto kenčia apie 10 proc. diabetikų.
2 tipo diabetas paprastai pasireiškia vyresniame amžiuje; pasižymi atsparumu insulinui, visų pirma kepenų ir griaučių raumenų, tačiau taip pat sutrinka „salos funkcija“. Svarbiausiu 2 tipo diabeto išsivystymo veiksniu laikomas nutukimas arba jį sukeliantis gyvenimo būdas.
Nuo šios formos diabeto kenčia apie 90 proc. diabetikų.
Negydant cukrinio diabeto gali pasireikšti tokie simptomai: nuovargis, išsekimas, sumažėjęs darbingumas, svorio mažėjimas, regos sutrikimai, alkio jausmo lydimos hipoglikemijos, šaltas prakaitas ir tachikardija, raumenų mėšlungis, pykinimas ir vėmimas. Ligos diagnostika ir gydymu pasirūpins jūsų gydytojas. Bus tiriamas šlapimas, matuojamas gliukozės kiekis kraujyje ir atliekami kiti tyrimai.
Gydytojas taip pat informuos pacientą apie jo būklę, paskirs gydymą ir nustatys mitybos planą. Sergant cukriniu diabetu rizikos veiksniai paprastai sumažinami gydant. Pagrindinis paciento tikslas – stabili metabolinė būklė.