Maisto papildai vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems
Tiek vaikų ir paauglių, tiek suaugusiųjų stiprios fizinės būklės, sveikatos ir gerovės pagrindas – įvairi mityba. Maitindamiesi subalansuotai kasdien aprūpinsime organizmą būtinomis maistinėmis medžiagomis.
Tam tikruose gyvenimo etapuose ar situacijose mūsų kūnui gali reikėti daugiau kai kurių mineralų, mikroelementų ir vitaminų. Ypatingos gyvenimo aplinkybės, pvz., stresas, fizinė įtampa, augimas vaikystėje ir paauglystėje, vyresnis amžius ar nėštumas, gali pakeisti arba padidinti konkrečių maistinių medžiagų poreikį. Tinkamas maistinių medžiagų balansas svarbus ir koncentracijai, energijai, imuninei sistemai bei organizmo apsauginiams procesams užtikrinti.
Kokių maistinių medžiagų turėtų būti subalansuotoje mityboje?
Kai maitinamės subalansuotai, organizmas tinkamai aprūpinamas visomis būtinomis maistinėmis medžiagomis. Šviežiuose, neperdirbtuose maisto produktuose yra daug maistinių medžiagų, bet jos dažnai prarandamos dėl pramoninio perdirbimo ar apdorojimo namų sąlygomis. Kita vertus, tam tikru būdu paruošus produktus maistinės medžiagos pasisavinamos geriau (pvz., beta karotenas geriau pasisavinamas vartojant su riebalais). Tačiau ne visi turi laiko ar noro nuodugniai gilintis, kokiuose produktuose kokių maistinių medžiagų yra.
Pateikiame jums trumpą visai šeimai svarbių maistinių medžiagų, kurių rasite ir „Doppelherz“ produktuose, apžvalgą.
Omega-3 riebalų rūgštys
Subalansuotai mitybai svarbios polinesočiosios omega-3 riebalų rūgštys, kurių yra šalto vandens žuvyse, pvz., silkėje ar lašišoje. Tačiau daugelis mūsų žuvį valgo retai arba jos nemėgsta. Esama ir negyvūninių ilgųjų grandinių nesočiųjų omega-3 riebalų rūgščių šaltinių, kaip antai mikrodumbliai Schizochytrium sp. – juose nesočiųjų riebalų rūgščių itin daug. Vartodami omega-3 riebalų rūgštis jau galime išvengti nemalonaus žuvies kvapo, kuris šias medžiagas lydėdavo praeityje.
Omega-3 riebalų rūgštys svarbios daugeliui žmogaus kūno funkcijų. DHR (dokozaheksaeno rūgštis) ir EPR (eikozapentaeno rūgštis) palaiko širdies sveikatą ir normalią širdies funkciją. Riebalų rūgštis DHR taip pat prisideda prie normalios smegenų funkcijos išsaugojimo tiek kūdikystėje, tiek vyresniame amžiuje, o nėštumo ir žindymo metu prisideda prie normalaus vaisiaus ar žindomo kūdikio akių ir smegenų vystymosi. Omega-3 riebalų rūgštis DHR palaiko ir normalią regėjimo funkciją, nes jos natūraliai yra ir fotoreceptorių ląstelėse, ir tinklainėje.
Magnis
Be kita ko, mūsų kūne magnis reikalingas nervų sistemai ir medžiagų apykaitai. Ši maistinė medžiaga yra mineralas, kuris, kaip ir kalcis, priklauso elektrolitų grupei. Magnis pasiskirsto daugelyje kūno vietų: kauliniame audinyje, raumenyse ir somatinėse ląstelėse. Kaip ir daugelio kitų maistinių medžiagų, magnio (kaulams ir raumenims itin svarbaus mineralo) mūsų organizmas pats negamina. Kiekvieną dieną su prakaitu ir šlapimu pašaliname tam tikrą kiekį magnio, todėl būtina reguliariai atnaujinti jo balansą organizme.
Vitaminų B kompleksas: B1, B2, B6 ir B12
Be vitamino B1, vitamino B2, vitamino B6 ir vitamino B12, B grupės vitaminams priskiriami biotinas ir pantoteno rūgštis. B grupės vitaminai organizme atlieka įvairias užduotis ir yra svarbūs energijos gamybai. Vitaminai B1, B2, B12 ir B6 prisideda prie normalios somatinių ląstelių energijos apykaitos. Pantoteno rūgštis palaiko normalią protinę veiklą. Vitaminai B1, B2, B6, B12 ir biotinas taip pat prisideda prie normalios nervų sistemos funkcijos. Vitaminas B12 turi dar vieną funkciją – dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių formavimosi procese.
Kiekvienas B grupės vitaminas veikia kartu su kitais B grupės vitaminais. Štai kodėl svarbu mitybą papildyti visu vitaminų B kompleksu. B grupės vitaminų yra daugelyje maisto produktų, tačiau jie labai lengvai suyra perdirbami. Šie vitaminai žūsta dėl karščio, ilgai laikant maisto produktus ar juos ruošiant nepalankiu būdu. Taip gali nutikti tiek maistą apdorojant pramoniniu būdu, tiek namuose.
Vitaminas A
Vitaminas A yra vienas iš riebaluose tirpių vitaminų, kurio, kaip ir daugumos kitų, organizmas turi gauti su maistu. Vitamino A yra gyvūninės kilmės maisto produktuose: kiaušinių trynyje, skumbrėje ar lašišoje. Augaliniuose maisto produktuose (morkose, paprikose ar lapiniuose kopūstuose) yra vitamino pirmtako – beta karoteno. Iš šio pirmtako organizmas pats pasigamina tiek vitamino A, kiek tuo metu reikia. Vitaminas A palaiko normalią imuninės sistemos funkciją ir apsaugo gleivinę. Be to, vitaminas A prisideda prie normalaus regėjimo išsaugojimo ir geležies apykaitos.
Vitaminas C
Vitaminas C prisideda prie normalios imuninės sistemos funkcijos ir apsaugo ląsteles nuo oksidacinės pažaidos Kaip ir daugelis vitaminų, jis yra tirpus vandenyje, o organizmas negali jo kaupti ilgą laiką. Todėl jį geriausia vartoti kelis kartus per dieną. Vitamino C ypač gausu vaisių žievelėse. Todėl, jeigu tik įmanoma, vaisius reikėtų valgyti nenuluptus. Nevirkite daržovių pernelyg ilgai, nes dėl terminio apdorojimo gali žūti vitaminai.
Vitaminas D
Vitaminą D žmonės dar vadina saulės vitaminu. Jis reguliuoja daugybę organizme vykstančių funkcijų, todėl mums yra labai svarbus. Vitaminas D reikalingas mūsų kaulams, raumenims ir imuninei sistemai. Deja, pas mus nuo spalio iki balandžio saulė nepakyla pakankamai aukštai. Tai reiškia, kad oda negali absorbuoti pakankamai saulės spindulių (UV spindulių), taigi organizme susidaro nepakankamai vitamino D. Vitamino D yra tokiuose maisto produktuose kaip žuvis, kiaušiniai ir avokadai, tačiau, deja, jų suvartojame nepakankamai.
Vitaminas E
Vitaminas E labai svarbus somatinių ląstelių sveikatai ir produktyvumui palaikyti. Jo yra džiovintuose abrikosuose ir kokybiškame aliejuje. Jei organizmui trūksta vitamino E, ląsteles gali neigiamai paveikti agresyvūs deguonies junginiai. Šis vitaminas kaupiasi ir ląstelių sienelėse. Teigiamą poveikį jis daro ir ten. Šitaip ląstelės apsaugomos nuo oksidacinio streso.
Cinkas
Organizmas pats pasigaminti šio mikroelemento negali ir nėra prisitaikęs kaupti didelių jo atsargų. Todėl cinko reguliariai turime gauti su maistu. Šio mikroelemento yra įvairiuose maisto produktuose: pieno gaminiuose, mėsoje, žuvyje ar kiaušiniuose. Cinkas kontroliuoja daugiau nei 200 fermentų, kurie dalyvauja visose svarbiose ląstelių reakcijose, veiklą. Tai padeda stiprinti organizmo apsauginius mechanizmus ir gina ląsteles nuo oksidacinio streso. Normalus antikūnų susidarymas taip pat siejamas su pakankamu cinko kiekiu organizme. Be to, cinkas reikalingas normaliai imuninės sistemos veiklai. Šis mikroelementas taip pat palaiko normalią vitamino A apykaitą.
Selenas
Selenas – vienas iš mikroelementų. Jis padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso. Mūsų organizmas seleno pats negamina. Todėl į mitybą turėtume įtraukti tokius seleno šaltinius kaip mėsa, žuvis, kiaušiniai, lęšiai ar smidrai Selenas reikalingas normaliai imuninės sistemos veiklai.
