Kas tiksliai yra mineralai, vitaminai ir mikroelementai?

Visi žino, kad vitaminai, mineralai, mikroelementai ir kitos panašios medžiagos mums yra gyvybiškai svarbios. Bet ką tiksliai šie terminai reiškia?

Žmogaus organizmas pats negeba pasigaminti šių maistinių medžiagų (išskyrus keletą išimčių, pavyzdžiui, vitaminą D). Tai reiškia, kad jų turime gauti su maistu.

Vitaminai, mineralai ir mikroelementai reikalingi neįtikėtinai daugybei medžiagų apykaitos, biocheminių procesų ir raumenų, organų bei protinių gebėjimų. Daugelis šių vertingų pagalbininkų atlieka bent kelias užduotis ir yra vienas su kitu susiję kaip krumpliaračiai sudėtingame mechanizme.

Gamta mumis puikiai rūpinasi – su maistu galime gauti visų reikalingų medžiagų. Tačiau turime suvartoti pakankamą jų kiekį. Būtent čia ir slypi pagrindinė problema – daugelis tyrimų patvirtina, kad ne visada gauname pakankamą maistinių medžiagų kiekį.

Vitaminai. Mažos dozės, didelis poveikis

Vitaminų negalime nei pamatyti, nei paragauti, bet jie be galo svarbūs mūsų sveikatai. Gyvybiškai svarbiems medžiagų apykaitos procesams pakanka visai mažyčių jų kiekių.

Pavyzdžiui, angliavandeniai padeda mūsų maiste esančius riebalus ar baltymus paversti energija, stiprina organizmo apsaugą ir prisideda prie hormonų, fermentų ir kraujo ląstelių formavimosi. Vitaminai palaiko mūsų protinius bei fizinius gebėjimus ir yra svarbūs širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatai.

Daugumos vitaminų žmogaus organizmas pats pasigaminti nesugeba, todėl jų turime gauti su maistu. Vitaminas D yra išskirtinis. Jį gamina pats organizmas, veikiamas saulės šviesos.

Iš viso yra 13 vitaminų, kurie tirpsta riebaluose arba vandenyje.

Riebaluose tirpius vitaminus A, D, E ir K organizmas gali pasisavinti tik kartu su riebalais. Kasdien šių vitaminų vartoti nebūtina, nes jie kaupiasi kūno riebaliniame sluoksnyje.

To paties negalima pasakyti apie vandenyje tirpius vitaminus B1, B2, B6, B12, folio rūgštį, biotiną, pantoteno rūgštį, niaciną ir vitaminą C. Šiuos vitaminus reikėtų vartoti nuolatos, nes (išskyrus vitaminą B12) organizmas geba sukaupti tik nedidelius jų kiekius.

Riebaluose tirpūs vitaminai:

• Vitaminas A
• Vitaminas D
• Vitaminas E
• Vitaminas K

Vandenyje tirpūs vitaminai:

• Vitaminas C
• Vitaminas B1
• Vitaminas B2
• Vitaminas B6
• Vitaminas B12
• Folio rūgštis
• Biotinas
• Pantoteno rūgštis
• Niacinas

Turbūt daugelis esame girdėję apie skorbutą – ligą, kurią sukelia vitamino C trūkumas. Skorbuto ypač bijodavo užkietėję jūros vilkai, nes liga dažnai užklupdavo ilgose kelionėse, kai būdavo sunku gauti šviežio maisto. Vaistus nuo skorbuto 1776 m. atrado Jamesas Cookas, savo laivo įgulai tiekęs daug vitamino C turinčių raugintų kopūstų ir citrinų.

Mineralų pasaulio žvaigždės – kalcis ir magnis

Mineralai yra neorganinės maistinės medžiagos, kurių organizmas, deja, pasigaminti negali.

Ar žinote, kad net 35 proc. žmogaus kūno sudaro mineralai?!

Mineralai reikalingi gausybei organizmo funkcijų.

Jie padeda formuotis dantims ir kaulams, taip pat kraujo kūneliams ir hormonams, dalyvauja kraujo krešėjimo procesuose, perduoda dirgiklius, aktyvina fermentus ir pan.

Atsižvelgiant į koncentraciją organizme, mineralai skirstomi į mikroelementus ir makroelementus. Makroelementai – tai mineralai, kurių koncentracija yra mažiausiai 50 mg 1 kg kūno svorio.

Vieni iš geriausiai žinomų mineralų – kalcis ir magnis. Kalcis paprastai siejamas su kaulų ir dantų sveikata, o naktiniai blauzdų mėšlungiai – su magnio stoka.

Mineralai (makroelementai):

• Magnis (Mg)
• Kalcis (Ca)
• Kalis (K)
• Natris (Na)
• Chloras (CI)
• Fosforas (P)
• Siera (S)

Mūsų patarimas: mineralai tirpsta vandenyje, todėl turėtume stengtis pernelyg kruopščiai neplauti vaisių ir daržovių, o virti trumpai. Kadangi mineralai susimaišo su virimo vandeniu, prasminga jį panaudoti gaminant padažus ar sriubas.

Mikroelementai. Ypatingoji geležis

Mikroelementai – taip pat mineralai, tačiau jų organizme kaupiasi nedaug – mažiau nei 50 mg vienam kilogramui kūno svorio. Tarp svarbiausių žmogaus organizmui mikroelementų paminėtini varis, cinkas, manganas, molibdenas, chromas, selenas, kobaltas, fluoras, silicis, geležis ir jodas.

Nėra taisyklės be išimties. Geležis laikoma mikroelementu, nors jos koncentracija žmogaus organizme yra maždaug 60 mg vienam kilogramui kūno svorio.

Svarbiausi mikroelementai:

• Varis
• Cinkas
• Manganas
• Molibdenas
• Chromas
• Selenas
• Kobaltas
• Fluoras
• Silikonas
• Geležis
• Jodas

Plačiai žinoma mikroelementų nepakankamumo liga yra mažakraujystė, kurią sukelia geležies trūkumas. Nuovargis ir suprastėjęs darbingumas dažnai pasireiškia moterims per menstruacijas (dėl kraujo netekimo) ir nėštumo metu (geležis perduodama kūdikiui).

Geležį žmogaus virškinimo sistema lengviau pasisavina iš gyvūninių, o ne iš augalinių šaltinių. Puikūs geležies šaltiniai yra vištų kepenys ir kiaušinių trynys, tačiau jos yra ir moliūgų sėklose bei sojų pupelėse.

Mūsų patarimas: vitaminas C padeda organizmui pasisavinti geležį. Pakaks vos vienos stiklinės apelsinų sulčių.