Pereiti prie turinio

Diabetikai

Išbandykite mūsų produktus su maistinių medžiagų deriniais, pritaikytais konkretiems diabetikų mitybos poreikiams.

Cukrinis diabetas (diabetas)

Terminas „cukrinis diabetas“ apibūdina lėtinį angliavandenių apykaitos sutrikimą, kurį sukelia insulino trūkumas arba sumažėjęs jautrumas insulinui. Medžiagų apykaitos ligos pasekmė – padidėjęs cukraus kiekis kraujyje (hiperglikemija), kuri, negydoma, gali sukelti antrines ligas, tokias kaip kraujagyslių pokyčiai ir net aklumas. Ūminės komplikacijos yra, pavyzdžiui, hipoglikeminis šokas, kuris gali būti mirtinas.

Ši liga dažniausiai vadinama diabetu. Yra keletas diabeto tipų, tarp kurių labiausiai paplitę ir geriausiai žinomi yra 1 tipo diabetas ir 2 tipo diabetas.

Dažniausios formos: 1 tipo diabetas ir 2 tipo diabetas
1 tipo diabetas dažniausiai pasireiškia jauniems žmonėms iki 20 metų. 1 tipo diabetas yra autoimuninė liga, kurios metu imuninė sistema sukelia insuliną gaminančių kasos ląstelių, vadinamųjų beta ląstelių, uždegimą, dėl kurio jos sunaikinamos ir organizmas negali sintetinti savo insulino. Štai kodėl 1 tipo diabetu sergantys žmonės yra priklausomi nuo insulino ir jiems reikia reguliariai leistis insuliną injekcijomis. Genetinių polinkių ir kitų veiksnių sąveika yra pagrindinė 1 tipo diabeto išsivystymo priežastis. Ši diabeto forma paveikia 10 % diabetikų.

2 tipo diabetas paprastai prasideda senatvėje ir jam būdingas laipsniškas atsparumo insulinui padidėjimas: organizmas vis dar gamina insuliną, tačiau audiniai, tokie kaip raumenys, ir organai, tokie kaip kepenys, nebegali reaguoti į insuliną. Dėl to sisteminėje kraujotakoje kaupiasi gliukozė, kuri gerai žinoma kaip hiperglikemija. Vėlesniuose etapuose insulino sintezė gali sutrikti ir sergantiems 2 tipo diabetu, todėl jie tampa de facto priklausomi nuo insulino. Pagrindiniai II tipo diabeto išsivystymo rizikos veiksniai yra nutukimas ir nejudrus gyvenimo būdas, nors genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos. Šia liga serga apie 90 % sergančiųjų diabetu. 2 tipo diabetas yra labiausiai paplitusi medžiagų apykaitos liga pasaulyje ir jau yra pagrindinė mirties priežastis keliose šalyse.

Diabeto simptomai
Klasikiniai diabeto simptomai yra polidipsija (per didelis troškulys), poliurija (gausus šlapinimasis), nuovargis, išsekimas, sumažėjęs darbingumas, svorio kritimas, regos sutrikimai, hipoglikemija su alkio jausmu, šaltas prakaitas ir tachikardija (dažnas širdies plakimas), raumenų mėšlungis, pykinimas ir vėmimas. Ūminės komplikacijos yra hipoglikeminis šokas, diabetinė ketoacidozė ir hiperglikeminė koma.

Sergant 1 tipo diabetu, paprastai pasireiškia klasikiniai simptomai, ir jis beveik visada prasideda diabetine ketoacidoze.

Kita vertus, 2 tipo diabetas prasideda palaipsniui, o klasikinių simptomų dažnai nebūna. Diabeto komplikacijas daugiausia sukelia kraujagyslių pokyčiai (mikro- ir makroangiopatija), kurių sunkumas priklauso nuo to, kiek laiko diabetas nebuvo diagnozuotas, nuo medžiagų apykaitos kontrolės kokybės ir gretutinių ligų. 2 tipo diabetas dažnai diagnozuojamas praėjus keleriems metams nuo ligos pradžios, todėl jo našta yra tokia didelė. Dažniausios komplikacijos yra: diabetinė retinopatija, kuri gali išsivystyti iki aklumo, nefropatija iki inkstų nepakankamumo, neuropatija, diabetinės pėdos sindromas ir širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijos.

Diabeto diagnostika ir gydymas
Diagnostikos priemonės yra tos pačios tiek 1, tiek 2 tipo diabetui. Tačiau kadangi 1 tipo diabeto simptomai dažnai būna aiškūs ir atsiranda staiga, reikia anksti patikrinti cukraus kiekį kraujyje. Kita vertus, 2 tipo diabetas gali būti nustatytas laikantis atrankos gairių, pagal kurias reikia ištirti tam tikrą žmonių grupę, turinčią didesnę diabeto išsivystymo riziką. Tai apima vyresnius nei 35 metų žmones, kurių KMI yra didesnis nei normalus, serga hipercholesterolemija, gyvena sėslų gyvenimo būdą arba kurių šeimos narys serga diabetu.

Dažniausiai naudojami diagnostikos įrankiai yra gliukozės kiekio kraujyje ir šlapime titravimas atsitiktine tvarka ir nevalgius, glikuoto hemoglobino (HbAl, kuris parodo vidutinį gliukozės kiekį kraujyje per pastaruosius 2–3 mėnesius) nustatymas, kraujo insulino ir šlapimo ketoninių kūnų titravimas, taip pat geriamojo gliukozės kiekio kraujyje tyrimas.

Terapija apima bendrąsias priemones, tokias kaip pacientų švietimas, dieta, rizikos veiksnių mažinimas, geriamieji vaistai nuo diabeto (sulfonilkarbamido dariniai, biguanidai, gliukozidazės inhibitoriai, guaro derva) ir parenterinis insulinas, ypač sergant 1 tipo diabetu ir sudėtingomis 2 tipo eigomis. Siekdami išvengti antrinių ligų, diabetikai turėtų siekti palaikyti kuo stabilesnę medžiagų apykaitą.