Pereiti prie turinio

Imuninė sistema ir ląstelių apsauga

Mūsų organizmo apsauga nuolat patiria iššūkių. Atraskite „Doppelherz“ produktus imuninei sistemai.

Produktai imuninei sistemai ir ląstelių apsaugai

Mūsų kūnas nuolat susiduria su virusais ir bakterijomis. Laimei, daugeliu atvejų to net nepastebime, nes sveika ir stipri imuninė sistema patikimai apsaugo mus nuo šių atakų.

Mūsų kūno gynybos sistema turi įvairių galimybių ir paprastai labai efektyviai apsaugo mūsų organizmą. Gimimo metu mūsų imuninė sistema dar nėra iki galo išsivysčiusi, tačiau ji nuolat „mokosi“. Turime įgimtą apsaugą nuo visų savo kūno priešų, tačiau mūsų imuninė sistema taip pat gali specifiškai kovoti su tam tikrais patogenais, kurie atpažįstami antrinės infekcijos metu.

Geros naujienos: kiekvienas gali aktyviai remti ląstelių apsaugą nuo oksidacinio streso ir stiprinti savo imuninę sistemą! Pakankamas miegas, mankšta gryname ore ir reguliarios poilsio fazės, skirtos įkrauti baterijas, yra svarbios sąlygos.

Kitas nepakeičiamas požiūris yra geras maistinių medžiagų tiekimas mūsų organizmo apsaugai. Visų pirma, su maistu turėtume reguliariai gauti pakankamai vitaminų C ir D, taip pat mikroelementų seleno ir cinko.
Šios maistinės medžiagos prisideda prie normalios imuninės sistemos funkcijos ir ląstelių apsaugos nuo oksidacinio streso.

Patarimai stipriai imuninei sistemai:

  • Dažnai plaukite rankas
  • Gerkite pakankamai
  • Reguliariai vėdinkite patalpas
  • Pirtis ir karštas/šaltas dušas
  • Sportuokite gryname ore
  • Venkite streso
  • Palaikykite sveiką žarnyno florą
  • Pakankamai miegokite
  • Užtikrinkite gerą maistinių medžiagų tiekimą

Vitaminas D – palaiko imuninę sistemą
Labai tikėtina, kad pastaruoju metu vis daugiau girdite ir skaitote apie vitaminą D. Ir ne be reikalo, nes vitaminas D ne tik prisideda prie normalios kaulų būklės palaikymo ir raumenų funkcijos, bet ir yra būtinas mūsų imuninei sistemai! Jis mobilizuoja mūsų organizmo gynybos mechanizmą, leisdamas jam kovoti su nepageidaujamais mikrobais – bet tik tuo atveju, jei jo yra pakankamai.

Tačiau faktas yra tas, kad, remiantis naujausiu Vokietijos nacionaliniu vartojimo tyrimu, 82 % vyrų ir 91 % moterų organizme nėra pakankamai vitamino D.

Kitas faktas yra tai, kad vitaminas D yra vienas iš nedaugelio vitaminų, kuriuos organizmas gali pasigaminti pats. Tačiau tam reikia saulės šviesos ant mūsų odos.

Žiemos mėnesiais saulė nėra pakankamai aukštai danguje, kad skleistų pakankamą UV-B spindulių kiekį. Be to, vis daugiau žmonių lieka uždarose patalpose, pavyzdžiui, dėl darbo arba vengia tiesioginių saulės spindulių. Ypač vyresnio amžiaus žmonės turi itin žemą vitamino D kiekį, nes vidinė gamyba natūraliai mažėja su amžiumi.

Rekomenduojama vartoti daug vitamino D turinčią dietą, ypač tamsiuoju metų laiku. Tačiau, kita vertus, yra tik keletas maisto produktų, pavyzdžiui, kepenys ir riebios jūros žuvys, kuriuose yra didelis vitamino kiekis.

Antioksidantai – ląstelių apsauga cinku, selenu, vitaminu C ir vitaminu E
Antioksidantai, tokie kaip cinkas, selenas, vitaminas C ir vitaminas E, palaiko normalią imuninės sistemos funkciją ir padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso. Bet kas iš tikrųjų yra „oksidacinis stresas“?

Oksidacinį stresą sukelia vadinamieji „laisvieji radikalai“. Tai agresyvios, ląsteles pažeidžiančios medžiagos, su kuriomis susiduriame dėl aplinkos poveikio, pavyzdžiui, automobilių išmetamųjų dujų, ozono ar cigarečių dūmų. Mūsų organizmo apsaugos sistema geba absorbuoti tam tikrą kiekį šių agresyvių junginių, kad būtų išvengta galimo ląstelių pažeidimo.

Ir gamta siūlo paramą: antioksidantai (radikalų gaudytojai) pasižymi ląstelėms apsaugoti skirtomis savybėmis ir padeda palaikyti ląstelių funkcionalumą.

Šie antioksidantai apima mikroelementus, tokius kaip selenas, cinkas arba vitaminus C ir E.

Vitaminas C (askorbo rūgštis) randamas daugelyje vaisių ir daržovių. Geriausiai žinomi vitamino C tiekėjai, žinoma, yra citrusiniai vaisiai, tačiau daržovėse, tokiose kaip brokoliai ar lapiniai kopūstai, vitamino C gali būti dar daugiau. Tačiau būkite atsargūs: vertinga askorbo rūgštis, tirpstanti vandenyje, gali būti prarasta gaminant maistą.

Vitaminas E (tokoferolis) yra augalinis vitaminas, todėl augaliniai aliejai ir riešutai pirmauja pagal vitamino E kiekį. Tačiau nedideli kiekiai šio brangaus vitamino taip pat yra, pavyzdžiui, kiaušiniuose ir svieste.

Būtini mikroelementai cinkas ir selenas taip pat turi būti gaunami su maistu pakankamu kiekiu. Gyvūninės kilmės maisto produktuose yra daugiau cinko nei augalinės kilmės maiste. Tačiau kalbant apie maisto produktų, kuriuose gausu cinko, lyderius, nuomonės dėl austrių labai skiriasi. Geri seleno šaltiniai yra, pavyzdžiui, žuvis, jūros gėrybės, veršiena ir kiaušinio trynys. Seleno iš tikrųjų yra augalinės kilmės maisto produktuose, tačiau intensyvus Vokietijos dirbamos žemės ūkio paskirties žemės auginimas turėjo įtakos seleno kiekiui miltuose ir duonoje.