Mineralai ir vitaminai
Mineralų ir vitaminų produktai




Kas tiksliai yra mineralai, vitaminai ir mikroelementai?
Visi žino, kad vitaminai, mineralai, mikroelementai ir panašiai yra mums gyvybiškai svarbūs. Bet kas tiksliai slypi už šių terminų?
Išskyrus kelias išimtis, pavyzdžiui, vitaminą D, šių maistinių medžiagų žmogaus organizmas negali pasigaminti. Tai reiškia, kad turime jas gauti su maistu.
Vitaminai, mineralai ir mikroelementai dalyvauja daugybėje medžiagų apykaitos veiklų, biocheminių procesų, raumenų, organų ir protinių gebėjimų funkcijoje. Daugelis šių brangių pagalbininkų atlieka kelias užduotis ir yra tarpusavyje susiję kaip krumpliaračiai mašinoje.
Gamta gerai mumis pasirūpino, nes visas maistines medžiagas galime gauti su maistu. Tačiau turime suvartoti pakankamą jų kiekį. Ir būtent čia slypi problema, nes daugelis tyrimų patvirtina, kad mūsų lygis ne visada yra pakankamas.
Vitaminai – maži kiekiai, didelis poveikis
Mes negalime jų nei matyti, nei paragauti, tačiau vitaminai vis tiek yra būtini mūsų sveikatai. Mažų kiekių pakanka, kad gyvybiškai svarbūs medžiagų apykaitos procesai vyktų.
Pavyzdžiui, angliavandeniai padeda maiste esančius riebalus ar baltymus paversti energija; jie stiprina organizmo apsaugą ir prisideda prie hormonų, fermentų bei kraujo ląstelių gamybos. Vitaminai palaiko mūsų protinius ir fizinius gebėjimus ir yra svarbūs sveikai širdies ir kraujagyslių sistemai.
Žmogaus organizmas pats negali pasigaminti daugumos vitaminų, todėl juos turime gauti su maistu. Vitaminas D užima ypatingą vietą. Organizmas pats gali jį pasigaminti sąveikaudamas su saulės šviesa.
Iš viso yra 13 skirtingų vitaminų, kurie tirpsta riebaluose arba vandenyje.
Riebaluose tirpūs vitaminai yra vitaminai A, D, E ir K, kuriuos organizmas gali pasisavinti tik kartu su riebalais. Šių vitaminų kasdien vartoti nebūtina, nes jie gali būti kaupiami kūno riebaluose. Kitaip yra su vandenyje tirpiais vitaminais B1, B2, B6, B12, folio rūgštimi, biotinu, pantoteno rūgštimi, niacinu ir vitaminu C. Nuolatinis jų vartojimas yra būtinas, nes jie, išskyrus vitaminą B12, gali būti kaupiami tik nedideliais kiekiais.
Riebaluose tirpūs vitaminai:
- Vitaminas A
- Vitaminas D
- Vitaminas E
- Vitaminas K
Vandenyje tirpūs vitaminai:
- Vitaminas C
- Vitaminas B1
- Vitaminas B2
- Vitaminas B6
- Vitaminas B12
- Folio rūgštis
- Biotinas
- Pantoteno rūgštis
- Niacinas
Garsus vitamino C trūkumo pavyzdys yra „skorbutas“. Ypač skorbuto bijojo kietagalviai jūrininkai, nes ilgų kelionių metu maistas dažnai būdavo nepakankamas. Vaistas atsirado 1776 m., kai Jamesas Cookas savo įgulai pavertė raugintus kopūstus ir citrinas, kuriose gausu vitamino C...
Mineralai – kalcis ir magnis yra įžymybės
Mineralai yra neorganinės maistinės medžiagos, kurių organizmas pats pasigaminti, deja, negali.
Ar žinojote? Neįtikėtina, bet 35 % žmogaus kūno sudaro mineralai!
Mineralai reikalingi daugybei funkcijų organizme.
Jie padeda formuotis dantims ir kaulams, taip pat kraujo ląstelėms ir hormonams, dalyvauja kraujo krešėjime, perduoda dirgiklius, aktyvina fermentus ir kt.
Priklausomai nuo jų koncentracijos organizme, mineralai skirstomi į mikroelementus ir birius elementus. Biriems elementams priskiriami mineralai, kurių koncentracija yra ne mažesnė kaip 50 mg 1 kg kūno svorio.
Kalcis ir magnis neabejotinai yra vieni geriausiai žinomų mineralų. Kalcis dažniausiai siejamas su kaulų ir dantų sveikata, o naktiniai mėšlungiai blauzdose yra dažniausiai pasitaikantys nepakankamo magnio vartojimo simptomai.
Mineralai (pagrindiniai elementai):
- Magnis (Mg)
- Kalcis (Ca)
- Kalis (K)
- Natris (Na)
- Chloras (CI)
- Fosforas (P)
- Siera (S)
Mūsų patarimas: mineralai tirpsta vandenyje, todėl vaisių ir daržovių reikėtų neplauti per stipriai ir virti per trumpai. Kadangi mineralai susimaišo su verdančiu vandeniu, prasminga jį naudoti kaip padažų ar sriubų pagrindą.
Mikroelementai – geležis yra išimtis
Mikroelementai taip pat yra mineralai, tačiau jų koncentracija yra maža (pėdsakai) – mažesnė nei 50 mg/kg kūno svorio. Žmogaus organizmui svarbiausi mikroelementai yra varis, cinkas, manganas, molibdenas, chromas, selenas, kobaltas, fluoras, silicis, geležis ir jodas.
Nėra taisyklės be išimties: geležis laikoma mikroelementu, nors jos koncentracija yra apie 60 mg/kg kūno svorio.
Esminiai mikroelementai:
- Varis
- Cinkas
- Manganas
- Molibdenas
- Chromas
- Selenas
- Kobaltas
- Fluoras
- Silicis
- Geležis
- Jodas
Gerai žinoma mikroelementų trūkumo liga yra anemija, kurią sukelia geležies trūkumas. Moterims dažnai pasireiškia nuovargis ir prastas darbingumas menstruacijų metu (menstruacinis kraujavimas) ir nėštumo metu (geležis perduodama kūdikiui).
Mikroelementą geležį žmogaus virškinimo sistema geriau pasisavina iš gyvūninės nei augalinės kilmės šaltinių. Geri geležies šaltiniai yra vištienos kepenėlės ir kiaušinio trynys, tačiau moliūgų sėklose ir sojų pupelėse taip pat yra šio mikroelemento.
Mūsų patarimas: vitaminas C palengvina geležies pasisavinimą organizme. Padeda vos viena stiklinė apelsinų sulčių.
