Pagalba širdžiai ir kraujotakai

Širdis dirba ištisą parą, visą gyvenimą. Sveika širdis per dieną suplaka maždaug 100 000 kartų. Kraujospūdis pasirūpina, kad vos per minutę kraujotakos sistema išnešiotų kraują po visą kūną. Šio proceso prasmė ir tikslas: Kiekvienam organui ir kiekvienai ląstelei reikalingas pakankamas kiekis maistinių medžiagų ir deguonies. Deguonies prisotintas kraujas turi būti pristatomas ten, kur reikia, o senas, panaudotas kraujas nugabenamas atgal į širdį. Širdis ir kraujagyslės sudaro bendrą sistemą.

Širdis įvairiais būdais prisitaiko prie fizinės įtampos metu padidėjusio kraujo poreikio. Turėtume saugoti ir stiprinti savo širdies ir kraujagyslių sistemą, kuri nenuilsdama atlieka tokį sunkų ir nuostabų darbą.

Gyvenkite su sveika širdimi:

• Venkite streso
• Dažnai judėkite
• Valgykite šviežią ir įvairų maistą
• Venkite riebaus ir sūraus maisto
• Gerkite daug vandens
• Venkite priklausomybę sukeliančių vaistų
• Gerai išsimiegokite
• Palaikykite normalų kūno svorį

Sveika mityba – ne vien širdžiai

Laikydamiesi subalansuotos ir sveikos mitybos būsite sveikesni ir geriau jausitės. Nesijaudinkite – net širdžiai palankus maistas gali būt gardus ir sotus!

Paprastai tariant, turėtume valgyti šviežią ir neriebų maistą, daugiausia daržoves, ir stengtis suvartoti pakankamai kalorijų.

Stenkitės valgyti kuo daugiau maisto, kuriame gausu vitaminų ir skaidulų, pavyzdžiui, vaisių ir daržovių (šviežių daržovių salotų ar bulvių). Vaisių ir daržovių per dieną rekomenduojame suvalgyti 3–5 porcijas (arba 400 gramų).

Venkite riebaus maisto ir rečiau vartokite mėsą bei jos produktus. Geriausia rinktis lengvai virškinamą liesą mėsą arba paukštieną. Gaminant valgį naudingiau rinktis ne gyvulinius riebalus, o aliejų, pavyzdžiui, alyvuogių ar rapsų. Aliejuje gausu vertingų nesočiųjų riebalų rūgščių. Beje, saujelė riešutų ar sėklų taip pat yra geras sveikų riebalų rūgščių šaltinis.

Į širdžiai palankios mitybos racioną reikėtų įtraukti ir jūros žuvį. Tai dar vienas vertingas polinesočiųjų omega- 3 riebalų rūgščių EPR ir DHR šaltinis, kuris prisideda prie normalios širdies funkcijos. Todėl būtų gerai žuvį valgyti bent du kartus per savaitę.

Mėgstate prieskonines žoleles? Puiku. Naudodami jas ir kitus prieskonius suvartosite mažiau druskos. Deja, esame įpratę valgyti daug druskos, kuri neigiamai veikia mūsų kraujospūdį.

Ir galiausiai sveikatai labai naudinga, jeigu rūpinatės skysčių balansu savo organizme. Vietoj gausiai saldintų ir kaloringų vaisių sulčių ir gaiviųjų gėrimų geriau rinktis vandenį, arbatą ar nesaldintą sulčių ir vandens mišinį. Per dieną reikėtų suvartoti 2–3 litrus skysčių.

Česnakai padeda išvengti aterosklerozės

Beveik visame pasaulyje žinomas česnakas (allium sativum) priklauso Alliceae šeimai (kartu su svogūnais ir porais). Jis vartojamas kaip daržovė, prieskoninis arba vaistinis augalas.

Česnakai tradicinėje medicinoje naudojami daugiau nei 5000 metų. Jau senovės egiptiečiai vartodavo česnakus, tikėdamiesi, kad jie padės palaikyti gerą sveikatą ir suteiks ištvermės statant piramides.

Šiandien česnakai vertinami dėl naudos kraujagyslių sveikatai ir vartojami siekiant išvengti aterosklerozės.

Įvairių šalių virtuvės atradusios skirtingų česnako panaudojimo būdų

• Skiltelės tinka prismaigstyti į kepsnį.
• Ploni griežinėliai naudojami kaip prieskoniai švieži arba pasūdyti. Švelniai pasūdytų česnakų skonis švelnesnis.
• Traiškytos skiltelės tinka bulvių košei arba sočioms sriuboms pagardinti.
• Šviežios sultys lengvai išspaudžiamos specialiu spaustuku ir puikiai tinka daugybei patiekalų gardinti.

Svarbu. Česnakų neperkaitinkite, nes per aukšta temperatūra sunaikina vertingas maistines medžiagas. Todėl česnakus į maistą reiktų dėti pačioje pabaigoje.

Beje, žinomiausia česnakuose esanti medžiaga yra sieros aminorūgštis alinas.

Nulupus ir sumalus česnakų skilteles, alinas virsta alicinu. Alicinas česnakams suteikia išskirtinį kvapą ir gamtoje veikia kaip gynybinis augalo mechanizmas.